MK ULTRA – Abejojantiems populistinis filmukas

Tiems kas dar vis mano, kad žmogaus priversti padaryti kažka neracionalaus neįmanoma. Žmogaus samonė dalykas lankstus. O čia populistinis filmukas, patvirtinantis jog užprogramuoti žmogų galima ir ganėtinai lengva forma. O ka jau kalbėti, kokį efektą gali turėti smegenų plovimas, kai naudojamas kartu su fiziniu smurtu, psichotropinėm medžiagom ir kitais traumavimo būdais.

Smagaus žiūrėjimo:

PR AKCIJA! PASAULIO PABAIGA! 2012 12 21 !

Ar ištiesų tai mums ruošia pasaulinis Elitas?

Paklausykite šviesaus žmogaus, manau nenusivilsite:

http://www.tv100.ru/video/view/konec-sveta—pr-akciya-85913/

Masinė savanoriška populiacijos kontrolė

Pigus būdas apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir galimų pasėkmių!!! Paskubėkite stoti į eilę, nes vietos jums gali ir nebelikti!

http://www.balsas.lt/naujiena/541838/vyru-kontracepcijos-injekcija-veiks-10-metu

Taigi pakankamai naujas būdas priversiantis masiškai sumažinti gimstamumą ir vyru vaisingumą. Esu įsitikines, kad savanoriškai šį metodą pasirinks milijonai, o nuo lytiškai plintančių ligų (kaip jos atsirado,manau, dauguma blogo skaitytoju jau žino) tai vistiek neapsaugos. 

Internete plaukioja gandai, kad nuo 2013 galima bus “susileisti” Indijoje, o vėliau ir JAV. Turizmo bumas į Indiją parodys tikruosius injekcjos paklausos mąstus.

Kaip tai veikia: 

 

Keisti garsai visame pasaulyje

Po youtube platybes vis plinta video, su keistu garsu kuri žmonės girdi skirtingose pasaulio vietose? Vienareikšmiskos nuomonės apie tai kas tai – nėra. Pokštas-piaras ? Ne per daug patalpinimu per trumpa laiką iš skirtingų vietų? HAARP?

Įveskit į youtube : Strange sounds, Hum sound, mysterious noise…

Bet kuriuo atveju, tiesa jau greitai paaiškės…

Ar girdėjot tai Lietuvoje? Jei girdėjot, filmuokit su tuo kas pasitaiko po ranka, talpinkit į youtube ir rašykit komentara po šiuo postu. Jeigu nenufilmavot, parašykit ar girdėjot..

Malda – Stipresnė už mirtį. (Rusų k.)

Kelias į Damaską (Video)

Trumpa dokumentika. Siūlau peržiūrėti.

Pirmoji auka – Snoras

Proeuropietiška mūsų tautos vyriausybė ėmėsi jau seniai atsibodusių žydamerikietiško metodo. Vaidinti geradario vaidmenį.

Ji apsaugojo mus nuo Snoro baisų-pabaisų – rusų nusikaltelių valdomos pinigų plovyklos, dėl kurios valstybė žlugtu ir apskritai beliktų laukti pasaulio pabaigos…

Am. Keista, bet skaitykite ką rašo L.Rytas, šiuo atvejų nubirės gabalėlis tiesos iš purvinų puslapių, mat Snoras juos žindo…

http://www.lrytas.lt/?data=20111117&id=akt17_a1111117&sk_id=99&view=2

http://www.lrytas.lt/-13215486211321258012-r-baranauskas-%C5%BEada-duoti-lietuv%C4%85-%C4%AF-teism%C4%85-video.htm

http://www.lrytas.lt/-13215517511320299139-seimas-leido-pertvarkyti-nacionalizuot%C4%85-snoro-bank%C4%85-latvija-si%C5%ABlo-pagalb%C4%85.htm

video:

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13215509001320089124&sk=18

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13215513911321458808&sk=18

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13215388911321464414&sk=1

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13215513911321458808&sk=18

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13215487161320689144&sk=1

Žodžiu, informacinis sprogimas, kad tik skaityti noras būtų.

http://verslas.delfi.lt/business/rusu-ziniasklaida-atskleidzia-su-snoru-susijusios-milziniskos-aferos-versija.d?id=51871917

Įdomiausia visa tai, kad tai dar tik pradžia, o jau visi viska žino, kas pas ką kaip ir kur.

Na, tiesa pasakius, aš to tikėjausi kiek vėliau apie ’13-’14 metus, sekanti stipri krizė išmetanti nereikalingus žaidėjus iš bankininkų gretų, juk centralizuoti pasaulinius financinius srautus kažkaip į viena krūva tai reikia. Bet mūsų regione, matyt, laikas spaudžia…

Nuvertus Snorą, krenta pasitikėjimas Lietuviškais bankais, žmonės pinigus perveda pas geradarius skandinavus, kurie saugiai pasirūpins Jūsų pinigais… Kylančios palūkanos už indėlius Lietuviškuose bankuose tai bus paskutinis pagalbos šauksmas prieš skęstant laivui su Lietuviškais litais.

 

Klausimas vis išlieka tas pats. Kaip keisti piniginę mainų sistemą?

Turint bendruomenę ir tarpusavyje keičiantis prekėmis ir paslaugomis (barteris) – ok.

Kaip pirkti-parduoti kas bus atsiskaitymo vienetu? Auksas, sidabras? – Pastoviai kaina kyla dėl didėjančios paklausos ir mažėjančių išteklių?

Turite minčių – laukiu komentarų… 🙂

Grynieji neišnyks, bet jų galima atsisakyti (Verslo žinios)

” Stevenas Van Sweeveltas, vyresnysis „MasterCard Europe“ verslo plėtros vadovas, remdamasis turimais atsiskaitymų duomenimis, Vilniuje pirmiausia ketino sukti tiesiai prie bankomato. Tačiau pripažino, kad be reikalo. Jis prognozuoja, kad sparčiai tobulėjant technologijoms ir bendrovės teikiamoms paslaugoms, vis daugiau vartotojų noriau rinksis galimybę atsiskaityti ne grynaisiais. Dirbti su jais prekybininkams darosi vis brangiau.

Ar vykdamas iš Vilniaus oro uosto į viešbutį taksi automobilyje turėjote galimybę atsiskaityti kortele?

Prieš atvykdamas rengiau prezentaciją ir, žvilgtelėjęs į duomenis, mačiau, kad Lietuvoje daug kur atsiskaitoma grynaisiais, tad pagalvojau, kad pirma, ką padarysiu oro uoste, – išsigryninsiu pinigų. Taigi, žiūrėdamas į duomenis, tikėjausi blogiausio. Tačiau taksi galėjau atsiskaityti kortele, ieškodamas suvenyrų taip pat galėjau mokėti kortele, miesto centre pavalgęs taip pat lengvai atsiskaičiau kortele.

Tai kur slypi problema, kad Lietuvoje, nors ir išduota daug kortelių, o ir Jūs radote daug galimybių atsiskaityti ja, tačiau mokėjimai grynaisiais turi tvirtas pozicijas?

Nemanau, kad tai problema, tai – didelė galimybė. Ir manau, kad tą galimybę lemia vartotojų mąstysena. Reikia žmones mokyti neiti prie bankomatų, išsiimti pinigų ir atsiskaityti grynaisiais parduotuvėse, o pasirinkti lengvesnį kelią – tiesiog atsiskaityti kortele.

Tai gal reikia sumažinti bankomatų skaičių?

Tai galėtų būti sprendimas, žmonės būtų priversti, tačiau tai nėra išeitis. Kitas sprendimas, kurį galime pritaikyti ir kuris jau įdiegtas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ar Nyderlanduose, kur aš dirbu: žmonės eina į prekybos centrą ir, užuot išsigryninę bankomate, gali paprašyti kasininko, kad šis atsiskaitant papildomai išduotų grynųjų. Nėra ir būtinybės įrengti bankomatą šalia prekybos centro.

Tokia galimybė jau yra ir Lietuvoje. Perkant už tam tikrą sumą didžiųjų prekybos centrų parduotuvėse galima išsigryninti nemokamai ir kasoje.

Kitos galimybės yra susijusios su technologijomis – ateityje bus galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu. Aš dažniau išeinu be piniginės ir be mobiliojo telefono. Tad pirkėjus reikės apmokyti naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, bekontaktėmis kortelėmis, kurios suteikia galimybę atsiskaityti ir gerokai greičiau.

Ar tai reiškia, kad bekontaktis, nuotolinis atsiskaitymas taps vis populiaresnis? Kokią dalį visų atsiskaitymų šis būdas sudarys, tarkime, po penkerių metų?

Jei pažiūrėtume į Lietuvos rinkos prognozes, jis bus vienas iš sparčiausiai besivystančių tarp visų atsiskaitymų. Žinoma, reikia išdalinti korteles, terminaluose sumontuoti bekontakčių kortelių skaitytuvus, o tai nepadaroma per vieną dieną, reikės laiko ir investicijų.

O tai, ką mes suvokėme atlikdami tyrimus tokiose šalyse kaip Lenkija, reikia ir analitinio požiūrio: negali išdalinti žmonėms kortelių, sustatyti terminalų. Reikia informacinių kampanijų, apmokymų, duoti jiems daugiafunkcių įrenginių, ne vien korteles, ir suteikti galimybę atsiskaityti mobiliuoju telefonu ar laikrodžiu. Pavyzdžiui, Lenkijoje jaunimas apmokomas naudotis šiomis priemonėmis per muzikos festivalius, kur atsiskaitoma tik bekontaktėmis kortelėmis, ir šios jiems lieka kaip suvenyras iš festivalio.

Lietuvos rinka labai išsivysčiusi pagal mobiliųjų telefonų naudojimą. Apsižvalgęs matau 14–15 metų jaunimą su išmaniaisiais telefonais, o to nėra Belgijoje, kur juos dažniau turi tik vyresnio amžiaus jaunimas. Manau, kad mobiliųjų telefonų ir bekontakčių kortelių atsiskaitymų derinys suteiks rinkai augimą.

Jei lygintume Lietuvą su Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Vokietija ar Nyderlandai, kokie dabar esminiai atsiskaitymų skirtumai? Kokie jie pagal amžiaus grupes?

Lietuvoje, jei vertintume pagal vienam gyventojui tenkančių terminalų skaičių, jų dar palyginti mažai, būtų galima jų įdiegti daugiau, ypač kaimiškosiose vietovėse, taip pat transporte ir pan.

Lietuva labai panaši į Vokietiją, kur žmonės išsigrynina pinigus ir tuomet eina apsipirkti. Nemanau, kad yra didelių skirtumų pagal amžiaus, išsilavinimo grupes.

Pokyčiai priklauso nuo elgsenos, komunikacijos. Nyderlanduose žmonės mano, kad negali mokėti smulkių sumų kortelėmis, nes buvo įsitikinę, kad prekybininkai turi daug susimokėti už operacijas. Dabar bankai su prekybininkais sukūrė programą, kurios esmė, kad ir už mažą sumą galima atsiskaityti kortele, tad dabar net už 2–3 EUR pirkinius atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis. Laikui bėgant iš žmonių galvų bus ištrinta nuomonė, kad prekybininkai turi daug sumokėti. Didžiausia atsiskaitymų pažanga fiksuojama būtent mažos vertės mokėjimų segmente.

Bet vis dėlto smuklieji prekybininkai Lietuvoje taip pat neretai pareiškia, kad jie mieliau priims grynuosius ar net visiškai neaptarnauja klientų, kurie nori atsiskaityti už mažai kainuojančią prekę kortele. Jie sako, kad atsiskaitymas kortelėmis jiems brangiai kainuoja. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bankai turėtų daugiau padirbėti, mažinti įkainius?

Tose valstybėse, kur atsiskaitymų kortelėmis apyvarta didėja, kainos už šias paslaugas mažėja. Prekybininkai, vertindami grynuosius ir mokėjimą kortelėmis, dažnai neapskaičiuoja visų sąnaudų. Kita vertus, vienam prekybininkui išlaidos už atsiskaitymus grynaisiais didelės, nes jis turi rūpintis grynųjų transportavimu ir kt., o kitam, smulkiajam prekybininkui, – jos nedidelės, nes jis tuos gautus grynuosius nuneša į banką ar pasilieka sau išlaidoms. Tačiau 2007 m. rinkoje vidutiniškai buvo sakoma, kad grynieji yra pigiau nei kortelės, o dabar – atvirkščiai. Belgija, Nyderlandai patvirtina šias tendencijas. Žinau Nyderlanduose prekybininkų, kurie gali daug sutaupyti dėl didesnės apyvartos atsiskaitant kortelėmis, todėl jie skatina savo personalą, kad dažniau būtų atsiskaitoma būtent kortelėmis.

Grynųjų niekada nepavyks visiškai išstumti, bet jei kortele pigiau, kodėl gi ne. Mūsų vaidmuo – plėtoti sprendimus, kad žmonės gyventų be grynųjų pinigų. Vienas iš pavyzdžių – Nyderlanduose: pirkėjai pirmadienį grąžina drabužius, kuriuos įsigijo penktadienį ir per savaitgalį sugalvojo, kad šie jiems nepatinka. Tačiau jie atsiskaitė kortele, o prekybininkas turėjo tik galimybę grąžinti jiems pinigus grynaisiais. Dabar mes suteikėme galimybę, kad būtų galima grąžinti pinigus į korteles.

Bet grynųjų pinigų apyvartos mažinimas naudingas ir valstybių vyriausybėms, nes taip mažinama šešėlinė ekonomika. Gal ir valdžia turėtų prisidėti prie skatinimo atsiskaityti kortelėmis?

Manau, kad tai naudinga visiems: pardavėjams, kuriems atpinga šios paslaugos, bankams, vyriausybėms. Šešėlinę ekonomiką galime sumažinti, tačiau negalime jos visiškai pašalinti. Kita vertus, tai nėra ir mokėjimų kortelėmis paskirtis. Bet jei rinkoje, kur  70% atsiskaitymų vyksta grynaisiais ir 30% kortelėmis, ši proporcija pasikeistų – visiems būtų naudinga.

O kaip pasikeitė Jūsų asmeniniai mokėjimo įpročiai? Už kurias prekes ar paslaugas vis dar atsiskaitote ar esate priverstas atsiskaityti grynaisiais?

„MasterCard“ buvo išbandymas – mūsų paprašė kiek įmanoma atsiskaityti kortele, norėta pažiūrėti, kokia bus mūsų elgsena. Vis dar atsiskaitau grynaisiais pirkdamas sumuštinį ir laikraštį. Mano laikraščių pardavėjas nepriima kortelių, bet aš jį skatinu. Pirkdamas sumuštinį pradedu nerimauti, kad žmonės, kurie stovi eilėje už manęs, turės palaukti ilgiau. Norėčiau atsiskaityti kortele ir pas daktarą, siūliau jam tą galimybę, tačiau jis pasakė, kad daktaras nėra prekybos centras, tad aš turiu pagalvoti apie išmanesnį įrenginį nei įprastas terminalas, nes paprastai už daktaro paslaugas reikia sumokėti didelę sumą ir reikia iš anksto išsigryninti pinigų.

***

Stevenas Van Sweeveltas yra vyresnysis „MasterCard Europe“ verslo plėtros vadovas, atsakingas už verslo ryšius su pagrindiniais prekybininkais ir mokėjimo kortelių paslaugas įvairiose Vakarų Europos šalyse. Pastaruoju metu dirba ties perėjimu nuo magnetinių prie lustinių kortelių Nyderlanduose ir vadovauja e. komercijos projektui Belgijoje.
„MasterCard“ p. Sweeveltas pradėjo dirbti 2007 m., prieš tai daugiau nei 12 metų dirbo „Procter & Gamble“ klientų verslo plėtros srityje.

****

Interviu skelbtas spalio 27 d. dienraštyje „Verslo žinios“.”

Šaltinis

 

Į žmogaus asmeninį gyvenimą vis labiau kišasi bankai džiūnantys nuo chimerų baigiančių išciulpti iš jų tai kas ko pas juos jau nėra…

Perskaičius straipsnį, galima daryti prielaida, jog vystosi labai įdomus reiškinys, kurį galima būtų pavadinti – Bankiniu totalitarizmu.

Jeigu tukstantmečius iki mūsų žmonėms mainytis užteko abiejų šalių susitarimo: Pirkėjas sutinka pirkti, pardavėjas parduoti už abiejų šalių sutartą atsiskaitymo vienetą. Ar tai būtų pinigai (kai jie dar buvo kažko verti…) ar prekės ar paslaugos. Trumpiau tariant vykdavo mainai.

Šių dienų situacija kiek pasikeitė, taip dviejų žmonių ilindo parazitas – bankas. Imantis pinigus už tai jog “padeda” atsiskaityti, imdamas atlygį iš abiejų šalių, pirkėjas moka metinį mokestį už kortelę, pardavėjas už teminalą ir lėšų įskaitymą. Ir dar šaukia, kad jau ir pinigus spausdinti per brangu, reikia ECOlogiškai mąstyti – medžius taupyti. Jau nekalbant, kad atsiskaitant “virtualiais pinigais” prarandamas jų pojūtis, maža to jų atsisakius, atsiranda visiška priklausomybė nuo bankiniškosios kruties.

Nenustebsiu jog artimoje ateityje bus pradėti diegti mokėjimai su pirštu antspaudais, sistemomis sujungtomis su valstybine potencialių nusikaltelių duombaze. Iš kurių paimami pirštų antspaudai jau dabar atėjus pasikeisti paso. Ir čipuoti nereiks ir visi patenkinti…

Na bet nėra taip blogai, reikia mėgint su tuo kovoti sugalvojant ir naudojant alternatyves pinigams mainų priemones. Arba reiks grįžti į praeitį, arba kai reiks sugalvoti kažką naujo. Dėja, kol kas neradau nei vienos atsvaros pinigams, kaip mainų priemonei. Iš tiesų bėda ne tame, jog jų nėra, bet tame jog žmonės dar nėra pakankamai sąmoningi. Pinigais pinigai tampa tada kada yra visuotinis sutarimas jog tai pinigai, deja bet dar daugelis to nesupranta. Tik, tak, tik, tak…

Quants: The Alchemists of Wall Street (Marije Meerman, VPRO Backlight 2010)

Financial Alchemy and the Road to Chaos

Financial Alchemy and the Road to Chaos

March 1st, 2011

Frank Koeksal

“If the American people ever allow private banks to control the issuance of their currency, first by inflation and then by deflation, the banks and corporations that will grow up around them will deprive the people of all their property until their children will wake up homeless on the continent their fathers conquered.” Thomas Jefferson (1743-1826), 3rd US President. It is a basic law of physics that one can neither create of destroy energy. If one assumes that money is energy then the world of finance has a date with destiny. A lot of verbiage has been released about the Banker engineered financial implosion that brought about the “Great Recession” 2008 and the current US housing depression. What has not been discussed is how a banking system based on a fiat digital currency could generate 1.64 Quadrillion dollars worth of financial vehicles known as derivatives, and how these financial cluster bombs have eroded our way of life.

First it is a useful exercise to understand how money is created and where it comes from. Money is created simply out of thin air by the various Central Banks around the world. This money is backed by nothing more than fiat, or the government’s word that you can trust the government to back its currency through the taxation of the citizens. If taxation does not generate the basis for the fiat then government ability to seize property in the name of preserving the fiat is also an option. One has to look at history to see examples of the above; most profound was the prohibition of gold ownership in the USA by common citizens during the Great Depression.

This fiat currency is then loaned out by the Central Banks at an extremely low interest to other banks who in turn loan out the “money” to various customers with a higher rate of interest attached to it, of course. This is called fractional reserve banking and it is basis by which our financial system is structured and in time, doomed to fail.

So how do these 1.64 Quadrillion Dollars in derivatives enter the discussion? Once you get past the technical jargon of Collateralized Debt Obligations (CDOs) and Asset Backed Commercial Paper (ABCP) you come to financial alchemy. Here is how this worked. The Central Banks lowered interest rates so low that their constituent banks could borrow “cheap’ money and loan it out to Joe consumer for say a house mortgage. As this process went along the inflationary pressure on housing forced up prices. A clear example of supply and demand, demand for housing went up as to do the prices. What the financial community did next was to take money created out of thin air, chop up these loans into pieces and wager that the asset on which this loan was made out of would keep on going up in value. The final step was to sell these pieces of loan on the open market as a security. This would be the catalyst of how the financial community would “derive” its wealth accumulation, hence the derivative from these new securities based on loans given to the average Joe.

Here is where it gets interesting because as the paper value of homes raised so too did the value of these derivatives. As this happened speculation entered the market and forced the derivative value even higher, in fact much higher than the value of the original loans. Now the problems began to arise, and before you knew it the market crashed and all of these derivatives with inflated values were no longer worth the paper that they were written on.

Then these financial magicians did something inventive, they froze these investment vehicle in time on the balance sheets of various banks so these intuitions would not imploded due to the devaluation of these derivatives. Hence the large infusion of fresh cash into these banks to foster liquidity because the banks liquidity was tied up in a depreciating asset that they could not admit to because this would result in bankruptcy.

The above is the reason why the government gave tax payer money to the banks and let the printing press of money go into over drive. This is the reason why gold prices are exploding, food inflation is causing revolutions in the world and why our economic system is on its last legs. We are also witnessing the world population standing up in protest and anger. From Athens to Tripoli, from Wisconsin to Ireland the citizens of the world have been forced to foot the bill for the bankers’ bad investment.

Market Capitalism is about the Moral Hazard, risk versus reward. Capitalism under the new model of Banker bail outs is that the people assume all the risk and Bankers assume all of the rewards, hey they even get rewarded when their investment risks lose. So what does this mean over the longer term? We will witness of what appears to be an economic recovery only to fall right back into recession. We will witness more austerity measures in the forms of tax increases and reductions of services. The central banks will print more money to infuse into the banks in order to prevent this massive fiscal black hole from imploding them, this will result in higher inflation and increases in interest.

In the end we can expect the Western Leaders to push us into war on the scale of a World War in order to divert attention of the real situation that we are in. Unfortunately this will result in great loss of life, loss of infrastructure and a New World Order. I surmise that the New World Order will not be the one the Bankers and Globalists were hoping for, perhaps neither are we.

-###-

Frank Koeksal lives in Calgary Canada with Degrees in Political Science and Psycholgy as well as Sociology. In recent years his attention has shifted to the effects of Globalization on Economics and Finance.

Šaltinis

Klausimas iš mano varpinės:

Ar žinote kodėl autorius mini NWO, “Bankerius” ir Globalistus ir tuo pačiu naudoja termina “Financial Alchemy” ?